„Štai, Viešpats prie durų!“, - citavo Biblijos eilutes arkivyskupas Pierbattista Pizzaballa, Jeruzalės lotynų patriarchato administratorius. – Kalėdos yra Dievo Sūnaus įžengimas į pasaulį: Kristus įžengia į pasaulį, ateina tarp savo žmonių. Kitą dieną po Gailestingumo Jubiliejaus galime Kalėdas pavadinti Durimis, kurias Dievas laiko atviras, pats išeidamas link žmogaus ir kad žmogus galėtų ateiti pas Jį.
Arkivyskupas šventąsias Kalėdų nakties Mišias aukojo Betliejuje, kur yra Jėzaus Gimimo bazilika. Jis kreipėsi į gausius piligrimus iš viso pasaulio. Kaip sakė vienas palestiniečių pareigūnas, visos viešbučių ir nakvynės namų vietos buvo užimtos.
Verta atsiminti, kad teritorijas dabartiniame Izraelyje, Jordanijoje, Palestinoje ir kitur vadiname „Šventąja Žeme“, nes čia vyko Šventajame Rašte aprašyti įvykiai, čia pranašavo pranašai ir Dievas kalbėjo savo tautai.
Betliejaus miestelis Senajame Testamente yra paminėtas 44 kartus, pirmą kartą pasakojant apie patriarcho Jokūbo žmoną Rachelę, kuri mirė pagimdžiusi Benjaminą ir buvo palaidota prie kelio tarp Jeruzalės ir Betliejaus. Ir su Betliejumi taip pat susijęs čia gimusio Dovydo vardas. Šis jaunas vaikinas, pašventintas karaliumi pranašo Samuelio rankomis, tapo itin iškilia asmenybe Izraelio istorijoje. Naujasis Testamentas mums leido sužinoti, kad Juozapas, žemiškasis Jėzaus tėvas, priklausė „Dovydo namams“ arba genčiai. Žinome, kad Juozapas su Marija į Betliejų atėjo pildant romėnų nurodymą visiems prisistatyti ir užsirašyti, tačiau tokiu būdu taip pat buvo išpildyta pranašystė, kad Mesijas gims šiame miestelyje (žr. Mt 2).
Tad nuo pat pradžios Betliejus buvo viena iš krikščionių „šventųjų vietų“. III amžiaus viduryje rašęs krikščionių autorius Origenas siūlo visiems abejojantiems dėl Kristaus gimimo vietos, patiems pažiūrėti į „grotą“ Betliejuje, kuri tarnavo kaip tvartelis ir kurioje buvo įrengtos ėdžios. Origenas pats ją aplankė ir galėjo konstatuoti čia gyvavusį kultą, su šia vieta susijusią istorinę atmintį. IV amžiaus viduryje, krikščionybę legalizavus, istorikas Euzebijus iš Cezarėjos pasakoja apie baziliką, kuri buvo pastatyta imperatoriaus Konstantino nurodymu aplink minėtąją grotą ir apie šios išpuošimą. Piligrimė Egerija aprašo dideles iškilmes šioje bazilikoje, gausiai dalyvaujant tikintiesiems, jos atsiminimai datuojami maždaug 380 metais.
Kristaus ir krikščionių kalėdos, tęsdamas savo homiliją sakė arkivyskupas Pizzaballa, nėra magiška ar sentimentali šventė, švenčiama užsidarius namuose, savo asmeniniuose, šeimyniniuose ar socialiniuose ratuose. Nėra pasilinksminimas ir nėra laikinas pabėgimas nuo kasdienybės nuovargio, nėra savo pilko gyvenimo laikinas paspalvinimas. Kalėdos visų pirmiausia yra skelbimas apie išgelbėjimą, kuris prašosi būti priimtas ir taip išpildytas. Dar kartą grįždamas prie durų simbolizmo Jeruzalės Lotynų patriarchato ganytojas iliustravo, kaip vieni šias duris atidarė ir pro jas įžengė – Kūdikio atėję pasveikinti piemenys ar trys karaliai, o kiti uždarė – Erodas, žinioje apie Mesijo gimimą įžvelgęs sau konkurentą ir nurodęs tuoj pat juo atsikratyti. Kokie bus mūsų žingsniai? Žengti pro šias Duris ar toliau nuo jų?
„Atsakymas nėra įrašytas žvaigždėse, bet mūsų laisvuose ir atsakinguose pasirinkimuose. Ir žvelgiant į Kristų vaikelį, Tėvo atvertas Duris, kurių jos atmetimas negali uždaryti, atgimsta pasitikėjimas ir viltis, ir dar kartą giedame: Tu mūsų viltis – neliksime apvilti“, - savo homilijos pabaigoje sakė arkivyskupas Pizzaballa.
Beje, šiose Kalėdų Mišiose, kurios buvo aukojamos prie Gimimo bazilikos sienos prigludusioje kitoje, pranciškonų Kustodijos šv. Kotrynos bažnyčioje, dalyvavo Palestiniečių teritorijų prezidentas Mahmud Abbas, išlaikydamas jau kelių dešimtmečių tradiciją. Betliejus priklauso palestiniečių savivaldai, jų valdžia taip pat rūpinasi šios vietos saugumu. (Vatikano radijas)
Arkivyskupas Pizzaballa Kalėdų nakties Mišiose - AP
